Kodėl depresija yra pavojinga?

Depresija

Depresija sukelia ilgalaikį žemos nuotaikos sutrikimą. Tai liga, kuomet žmogus yra be nuotaikos ir patiria pastovų liūdesį, tai gali būti metai, mėnesiai, savaitės, bet ne kelios dienos. Ši liga įtakoja žmogaus kasdienius darbus, malonumo jutimą ir domėjimąsi veiklomis.

Kiekvienas žmogus turi pakilimų ir nuosmukių. Kartais dėl tam tikrų priežasčių galite jaustis nusilpę. Žmonės dažnai gali sakyti, kad jie jaučiasi nuliūdę, prislėgti, bet tai nereiškia, kad jie serga depresija.

Depresija yra:

  • Psichikos liga.
  • Ji pasireiškia 1 – 6 žmonių.
  • Išgydoma.

Depresija nėra:

  • Kažkas nuo ko galite pabėgti.
  • Silpnumo požymis.
  • Kažkas ką patiria visi.

Patyręs gydytojas gali apibūdinti jūsų depresiją kaip:

  • Lengvą.
  • Vidutinio sunkumo.
  • Sunkią.

Kaip dažnai žmonės serga depresija?

Depresija gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, įskaitant ir mažamečius vaikus. Tai yra labiausiai paplitusi psichikos liga. Ja dažniausiai serga 1 iš 6 asmenų. Kiekvienais metais Lietuvoje yra diagnozuojama virš 50 000 žmonių. Depresija sergančių asmenų kiekis gali būti didesnis, nes ne visi kreipiasi pas savo šeimos gydytojus.

Kokie yra depresijos simptomai ir kaip ji diagnozuojama?

Visuomet rekomenduojama kreiptis į gydytojus, jeigu jaučiate depresijos simptomus ir jie pasireiškia bene kiekvieną dieną ir ilgiau nei dvi savaites. Tik patyrę gydytojai gali priimti sprendimą ir diagnozuoti depresiją.

Kuomet kreipiatės į gydytoją, jie jūsų išsiklauso ir ieško simptomų. Jums nebūtina turėti visų simptomų, kad jums būtų nustatoma depresija:

  • Prasta nuotaika.
  • Juntamas liūdesys, piktumo jausmas, dirglumas.
  • Turite mažiau energijos darbams atlikti.
  • Prarandate susidomėjimą savo veikla.
  • Turite mažesnę koncentraciją.
  • Lengviau pavargstate.
  • Sutrikęs jūsų miegas.
  • Apetito praradimas.
  • Esate nepatenkinti savimi ir nepasitikintys.
  • Jaučiatės kalti ir nieko verti.

Kuomet patiriate prastą nuotaiką, tuomet galite pajausti ir šiuos simptomus:

  • Jausite mažesnį malonumą iš dalykų, kuriuos seniau mėgdavote.
  • Prarasite susidomėjimą lytiniais santykiais. ( Jeigu turėjote aktyvius lytinius santykius ankščiau).
  • Pastebėsite, kad jūsų mintys ir judesiai tampa lėtesni.
  • Turite minčių apie savęs sužalojimą arba savižudybę.

Jūsų pasirinktas gydytojas turėtų jūsų paklausti apie visas galimas depresijos priežastis. Galbūt kažką pastaruoju metu patyrėte traumuojamo, dėl ko taip galite jaustis.

0 Shares:
Jums taip pat gali patikti